Kryeministri Berisha inauguron rikonstruksionin e Institutit tė Gjeoshkencės, Energjisė, Ujit dhe Mjedisit nė Tiranė



Kryeministri Berisha mori pjesė sot nė inaugurimin e rikonstruksionin tė njėrit prej institucioneve mė tė rėndėsishme tė kėrkimit nė vendin tonė, Instituti i Gjeoshkencės, Energjisė, Ujit dhe Mjedisit i Universitetit Politeknik nė Tiranė.

Rikonstruksioni i godinės, ndėrtimi dhe pajisjet, kapin vlerėn e rreth 75 milion lekė. Nė kėtė Institut nė 5 vitet e fundit janė bėrė financime pėr kėrkim dhe zhvillim rreth 180 milion lekė. Pėr modernizimin e rrjeteve hidrometereologjikė janė financuar 220 milion lekė nga Qeveria dhe Banka Botėrore. Nė total investimet janė rreth 480 milion lekė nė 5 vite tė marrė sė bashku. Pas inaugurimit tė godinės sė rikonstruktuar, Kryeministri Berisha pa nga afėr ambientet e institutit, konkretisht qendrėn e projektit tė dixhitalizimit, qendrėn e monitorimit tė aktivitetit sizmik, departamentin e gjeofizikės si dhe qendrėn kombėtare pėr parashikimin, dhe monitorimin e rreziqeve natyrore. Ai vlerėsoi punėn e bėrė si dhe pajisjet shumė serioze dhe ndėr mė tė avancuarat me tė cilat ishte pajisur ky institut, tė cilat do tė pėrmirėsojnė ndjeshėm kushtet e punės sė studiuesve, punonjėsve tė kėtij instituti tė njė rėndėsie jetike pėr vendin, ekonominė dhe shkencat e tij.

Kryeministri Berisha tha gjithashtu se ky institut ėshtė i njė rėndėsie tė jashtėzakonshme pėr vendin dhe nė radhė tė parė ėshtė i njė rėndėsie tė madhe pėr sigurinė kombėtare dhe emergjencėn.  Kryeministri Berisha premtoi se, qeveria do tė mbėshtesė vazhdimisht projektet e kėrkimeve shkencor. “Pra duhet tė bėjmė gjithēka qė tė thjeshtojmė burokracinė nė kėrkimin shkencor, ta nxisim atė ne maksimumin e mundshėm. Unė ju garantoj zoti Rektor se qeveria shumė shpejt do tė shqyrtojė normat e orėve tė mėsimit nė universitet dhe do ti reduktojė ato nė mėnyrė, qė pedagogėt, asistentet, tė kenė kohen e mjaftueshme pėr kėrkime shkencore. Vetėm njė Shqipėri e bazuar mbi kėrkimin dhe inovacionin do tė mund tė ketė ritmet mė tė larta tė zhvillimit”, u shpreh kryeministri.

 

Gjatė fjalės sė tij kryeministri Berisha u shpreh:

Sė pari dėshiroj t’ju pėrgėzoj dhe tė shpreh kėnaqėsinė qė ndaj me ju gėzimin e inaugurimit tė kėsaj ndėrtese, e cila pėrmirėson ndjeshėm kushtet e punės sė studiuesve, punonjėsve tė kėtij instituti tė njė rėndėsie jetike pėr vendin, ekonominė dhe shkencat e tij. Ky ėshtė njė investim prej 75 milion lekė, por nė vitet e fundit nė institut janė bėrė financime pėr kėrkime dhe studime rreth 180 milion lekė, pėr modernizimin e rrjeteve hidrometeorologjike rreth 220 milion lekė, nga qeveria dhe Banka Botėrore, nė total investimet shkojnė rreth 480 milion lekė.

Unė vizitova me shumė interes sektorėt e kėtij instituti dhe konstatova me kėnaqėsi se, nė kėto sektorė ekziston njė bazė pajisjesh shumė serioze dhe ndėr mė tė avancuarat. Sigurisht qė ato pėrdoren nga studiues, shkencėtarė, tė cilėt kanė njė pėrvojė dhe pėrkushtim tė madh nė fushė. Nė sektorin e hidrometeorologjisė konstatova se ėshtė njė bashkėpunim i ngushtė me institutin respektiv italian dhe bashkėpunim shumė i frytshėm.

Dua tė theksoj edhe njėherė se, ky institut ėshtė i njė rėndėsie tė jashtėzakonshme pėr vendin. Nė radhė tė parė ky institut ėshtė i njė rėndėsie tė madhe pėr sigurinė kombėtare dhe emergjencėn. Ēdo emergjencė ėshtė ēėshtje e sigurisė kombėtare dhe tė dhėnat e kėtij instituti, nė kėtė aspekt janė tė njė rėndėsie jetike pėr parashikim, pėr trajnimin, pėr menaxhimin e tyre, qofshin ato ujėrat, zjarret, tėrmetet, shembjet, apo tė tjera. Konstatoj me kėnaqėsi se ju keni kėtu pajisjet mė moderne dhe jeni zotėr nė kėto fusha. Ju nė shumicėn e tyre mblidhni tė dhėna online nga qendrat qė keni nė mbarė vendin. Pėr ne, ēėshtjet e emergjencės janė natyrisht ēėshtjet mė tė parat dhe me kryesoret ,sepse me to lidhet jeta e qytetarėve shqiptare, ēdo emergjencė pėrben njė kėrcėnim madhor pėr jetėn e qytetarėve, pastaj pėr vlerat e tyre materiale. Avancimi i mėtejshėm dhe kontraktimi i pajisjeve mė tė avancuara qė mund tė ekzistojnė, ėshtė njė domosdoshmėri dhe ju garantoj se, qeveria nuk do tė kursej asgjė qė ju tė keni teknologjinė mė tė avancuar mė moderne dhe rrjetin mė serioz nė mbarė vendin. Konstatoj me kėnaqėsi, qė keni vendosur lidhje me rrjetet rajonale dhe rrjetet botėrore dhe kėto lidhje janė tė domosdoshme, jo vetėm pėr fondin e tė dhėnave tė informacionit, por janė tė domosdoshme dhe pėr tė nxjerrė nė pah dhe pėr tė ekspozuar veprimtarinė tuaj kėrkimore shkencore dhe tė pėrditshme.

Konstatoj gjithashtu dhe ia shpreha edhe drejtorit, qė kėtė punė tė mrekullueshme qė bėni nuk e keni tė ekspozuar, njė pjesė e sė cilės ėshtė e domosdoshmėri, nuk mundet qė tė dhėnat metereologjike, ju tė mos i transmetoni nė media, megjithėse ju i transmetoni nė prefektura, por e mira ėshtė qė ti jepen tė gjitha mediave tė vendit dhe t’ju krijoni mundėsi qė nė portalin tuaj tė marrin nė ēdo kohė informacion, por jo vetėm mediave por edhe ēdo qytetari. Shqipėria po ecėn nė rrugėn dixhitale, qytetarėt duhet tė kenė informacionin mė tė plotė nga ky institut, i cili ka tė gjitha potencialet dhe ne jemi tė prirur ti zgjerojmė ato.

Pėr ne studimet e kėtij instituti janė shumė tė rėndėsishme. Vazhdimi i studimit tė ujėrave tė vendit, pasurisė kombėtare numėr njė, qė ka Shqipėria mbetet dhe duhet tė mbetet gjithnjė njė prioritet madhor. Ujėrat janė studiuar nė vite dhe dekada, por ujėrat kanė dinamizmin e tyre, ndaj dhe kanė nevojė tė studiohen, tė monitorohen dhe tė ndiqen. Sot ky sektor ėshtė nė krye tė linjave, sektorėve pėr zhvillimin e vendit. Unė dua t’ju informoj ju se, me kontrata e firmosura me sektorin privat pėr ndėrtimin e hidrocentraleve janė mbi 3.2 miliard euro tė kontraktuara, ndaj dhe shėrbimet mė tė mira nė kėtė fushė, janė tė domosdoshme dhe ju keni mundėsi tu ofroni kėtyre kompanive tė dhėnat mė tė mira dhe mė shpejt. Duhet t’ju informoj ju se, qeveria po bėn gjithēka pėr tė nxitur kėto investime, ndėrkohė veprimtaria juaj ėshtė shumė e rėndėsishme, ju keni nė dorė qė me studimin qė mund tė bėni pėr to, ti ndihmoni tė thjeshtoni kohėn qė ju duhet atyre, por dhe shpenzimet natyrisht, me ēmimet mė tė ulta tė mundshme, sepse nė ofrojmė shėrbime aty afėr kostos, qė tė mos ju imponojmė atyre qė tė ndėrmarrin vetė studime. Ėshtė jashtėzakonisht e rėndėsishme pėr ne monitorimi i kaskadave, tani ne kemi njė kaskadė kryesore dhe njė tė vogėl, por gjatė viteve qė do tė vijnė Shqipėria do tė ketė me dhjetėra e dhjetarė kaskada, tė cilat krahas prodhimit tė energjisė dhe leverdisė sė tyre tė jashtėzakonshme ekonomike, mbartin nė vetvete rreziqet qė ju i njihni dhe qė kėrkojnė monitorim tė vazhdueshėm.

Tė dashur miq

Ky institut duhet tė jete dhe ėshtė njė institut shėrbimesh, shėrbime ndaj tregut, shėrbime ndaj universiteteve, shėrbime ndaj qytetarėve, por ky institut para sė gjithash duhet tė jetė njė institut kėrkimor shkencor, ky institut duhet tė jetė tempulli i kėrkimeve studimeve pėr serioze nė fushėn e gjeoshkencės, natyrisht kjo kėrkon sėrish njė hapje ndaj tė gjithė atyre studiuesve nė universitet dhe jashtė tij, tė cilėt sėbashku me ju duan tė studiojnė problematika tė ndryshme tė kėsaj fushe. Unė jam absolutisht dakord qė numri i punonjėsve tė shtohet nė pėrputhje me nevojat, por tė mos harrojmė se nė kėrkimin shkencor rėndėsi pėrcaktuese ka financimi i projekteve mė tė mira, mund tė krijohen kėto projekte nė sektor tuaj dhe ato mund tė vijnė dhe nga jashtė dhe unė shpresoj, qė ju tė jeni tė hapur meqenėse kėtu konstatova aparatura ndėr mė modernet, aparatura, tė cilat i japin pėrgjigje tė plotė problemeve tė mėdha tė gjeofizikės dhe problemeve tė tjera.

Zoti Rektor

Instituti ėshtė njė frymėzim pėr Universitetin Politeknik dhe pėr tė gjitha universitetet e vendit pėr tė inkurajuar kėrkimin shkencor. Nė ēdo moment ne duhet tė mbajmė parasysh, se forca jetėsore e universiteteve qėndron nė kėrkimin shkencor, jashtė kėrkimit shkencor universitetet humbasin fuqitė e tyre dhe shkojnė drejt zbehjes dhe zvogėlimit progresiv.

Unė e di qė janė bėrė hapa serioz, por prapė hapa tė tjerė tė mėdhenj duhet tė bėjmė, nė veēanti nė drejtim tė lirisė sė kėrkimit shkencor. Ne duhet tė bėjmė gjithēka dhe duhet tė jenė njėsitė e fakulteteve dhe fakultetet, ato qė duhet pėrcaktojnė projektet qė duhen financuar. I kishim nė njė zyrė nė ministri, i hoqėm nga ministria, nuk mund qė ministria tė pėrcaktonte tė vendoste pėr projektin e njė grupi studiuesish, tė cilin duhet maksimumi ta pėrcaktonte Dekanati mė kėshillin e tij tė profesorėve. Pra duhet tė bėjmė gjithēka qė tė thjeshtojmė burokracinė nė kėrkimin shkencor, ta nxisim atė ne maksimumin e mundshėm. Unė ju garantoj zoti Rektor se qeveria shumė shpejt do tė shqyrtojė normat e orėve tė mėsimit nė universitet dhe do ti reduktojė ato nė mėnyrė, qė pedagogėt, asistentet, tė kenė kohen e mjaftueshme pėr kėrkime shkencore.

Vetėm njė Shqipėri e bazuar mbi kėrkimin dhe inovacionin do tė mund tė ketė ritmet mė tė larta tė zhvillimit. Vetėm njė Shqipėri e dijes do tė mund tė ketė ekonominė e vlerave tė shtuara, e vlerave mė tė larta. Dhe njėherė ju uroj shumė suksese dhe gėzohem shumė qė gjej njė institucion kaq mirė tė ekipuar dhe ju garantoj se qeveria nuk do tė kurse asgjė, pėr tė financuar ekipe dhe pajisje tė tjera moderne nė mėnyrė qė ju tė qėndroni nė lartėsinė e kėrkesave tė kohės.

Faleminderit. Genē kadżnlarżn vücutlarż eminim ki hepinizi azdżrmaya izmir buca escort yetiyordur. Sonuēta dišer kadżnlar gibi yżllanmżž ve kullanżlmżž dešil daha genē ve sert vücutlarż oluyor. Żžte bu yüzden sizi bu zevkten mahrum bżrakmak istemem ve Ankara genē escort olarak sizlere farklż bir seks sunmak isterim. Ben daha 22 yažżndayżm ve 20 yažżmdan beri bu iži yapmaktayżm. Liseden beri azgżnlżšżmż zaten gizleyemez hale gelmižtim. Üniversiteye bažladżktan iki sene sonra okulu bżraktżm ve hayat kadżnż olmak iēin bu iže girdim. 2 senedir bu iži yapżyorum ve elit insanlara hizmet ediyorum. Fiyatżm da onlara uygun zaten. Bundaki amacżm ise hayatta zevk almayż bilen erkeklerim iēin özel bir kadżn olmak istedim ve eskisehir escort e onlara uygun hale geldim. Artżk ankara özel escort olarak ēalżžżyorum ve mutlulušu genē vücudum ile onlara veriyorum. Genel olarak ēalżžma prensibim farklż dešil ve randevulu sistemde ēalżžżyorum. Ēünkü dedišim gibi genē kadżnlara karžż ilgi gerēekten daha fazla ve bu yüzden olsa gerek onlar ile baža ēżkabilmek iēin randevu alarak gelmelerini söylüyorum onlara. Onun harici yine telefonda bana kayseri escort farklż bir žeyler istersen belirtebilirsin. Sonuēta Ankara escort kadżnżm ve konsept temasżnż da ēok severim. Genelde iž adamlarż ile görüžüyorum ve zaman planlamam o yüzden ēok iyidir. Yani sen de bana kżsa sürem ya da uzun bir sürem var dersen ona göre her žeyi planlarżm ve muhtežem bir an yažatżrżm sana. Okuldan erkekler ile ēok görüžürdüm zamanżnda. Onlarla da zevkli saatler yažardżk ve karžżlżklż birbirimizi mutlu ederdik. Ama žunun fark ettim. Erkekler hemen oldu bitti olayżnż ēok seviyorlar ama asżl zevk bu dešil. O yüzden onlara yeni bir alanya escort soluk getirmek istiyorum. Zaten Ankara heyecanlż escort olarak onlara farklż ve azgżn bir kadżn sunacašżm ama aklżnżzdaki iližki biēimi hemen yataša geē božal ve git dešil. Zevk almak ušruna daha fazla enerji harcamak gerekir bazen. Bunu sana en iyi žekilde sunacašżm. Żstersen olgun ol istersen genē hiēbir farkż yok benim iēin. Erkeksen bu gece Ankara sżra dżžż escort ile benimlesin.


10/10/2012

National Centre for Forecast and Monitoring of Natural Risks

 

Monitoring of seismic activity Center

Monitoring real-time 24/24 hours

Monthly Seismological Bulletin

Periodic publication of earthquake wave data, source parameters and their magnitudes...